Odos dirbiniai

odos dirbiniaiIlgą laiką odos dirbiniai, buvo labiau praktiški nei puošnūs. Pirmykštėse civilizacijose iš gyvūnų odos buvo gaminami laikini būstai, rūbai, sakralūs papuošalai. Nors šiuo metu į tikros odos dirbinius žvelgiama gana negatyviai, ši medžiaga vis dar turi puikias panaudojimo galimybes. Gyvulių oda, kurią naudojame aprangai ir jos aksesuarams, privalo būti specialiai apdirbta, arba nudirta. Yra keletas skirtingų odos rūšių, lygių bei šiurkščių ir dar daugiau jos porūšių. Šiuo metu aprangos bei aksesuarų pramonė naudoja specialius cheminius dažus, kad suteiktų natūraliai odai spalvą. Dažniausiai naudojama naminių ir laukinių gyvulių oda, tačiau išskirtinio dėmesio sulaukia roplių bei žuvų odos dirbiniai. Natūrali, apdirbta oda naudojama jau ilgą laiką ir turi gilias tradicijas ir ilgą istoriją. Vystantis amatams, formuojantis gildijos, odininkystė tapo viena iš meno rūšių, o dabar ir svarbia verslo rinka.

Šiuo metu neužtenka tik nudirti kailį ir jį primityviai apdirbti. Šiuo metu odos pramonė ir odos dirbiniai sparčiai vystosi. Todėl profesionalūs ir talentingi odadirbiai, sukuria iš odos pačius originaliausius dirbinius. Tik profesionalus odadirbys išlaiko natūralios odos kokybę. Oda pasižymi geromis oro pralaidumo, minkštumo ir glotnumo savybėmis. Šios žaliavos dirbiniai, rūbai ir aksesuarai yra itin funkcionalūs. Oda ypatinga tuo, kad sulaiko kūno drėgmę ir nepraleidžia vandens. Todėl dažnai susiduriant su drėgnomis sąlygomis, siūloma rinktis būtent šios žaliavos dirbinius bei aprangą. Vis tik į natūralią odą ir jos dirbinius aplinkosaugininkai ir žalieji žvelgia itin prieštaringai. Tačiau žmonija jau gilioje senovėje išgyveno dėl odos dirbinių, juos mainydavo, saugodavo ir naudodavo ritualiniais tikslais.

Odos dirbiniai: tai avalynė, rūbai, palapinės, vandens nešyklės. Oda, tai universali žaliava, kurią galima pritaikyti įvairiose srityse. Pirmieji žmonės odą naudojo kaip užuovėją ir statėsi iš jos palapines. Šiuo metu oda įgavo įvairias formas ir spalvas, tačiau jos apdirbimas vis dar toks pat sudėtingas. Norėdami paruošti odą dirbinių gamybai, odadirbiai išvalydavo riebalus, poodinį sluoksnį, ilgai ją džiovindavo, raugindavo ir vėl iš naujo džiovindavo. Tik vėliau buvo gali nugramdyti likusį poodinį sluoksnį ir suminkštinti pačią odą iš vidaus. Taigi šis odos paruošiamas, tai ilgas ir sudėtingas procesas. Tik po preciziškų paruošiamųjų darbų buvo gaminami dirbiniai iš šios žaliavos. Laikui bėgant pasikeitė technologijos ir pagreitėjo procesai, tačiau kokybiškam odos gaminiui vis dar privalomi atidūs paruošiamieji darbai.

Šiuo metu tik patys ištikimiausi odadirbiai gamina rankų darbo gaminius, kol didžioji odos pramonė naudojasi mechanizuotomis, cheminėmis priemonėmis. Zomšinės, dažytos ir natūralios odos apranga, avalynė bei aksesuarai vis dar varžosi su dirbtinės odos gaminiais. Vis tik skiriantis kainoms, skiriasi ir dirbinių kokybė. Natūralios odos gaminai, nors ir kainuoja brangiau, vis tik jie yra kokybiškesni ir patvaresni. Todėl vertinant kainą ir kokybę, svarbu atsižvelgti ir į laiko faktorius. Kiek laiko žadate dėvėti ir nešioti iš odos pagamintus rūbus, avalynę bei aksesuarus? Žinoma skirtingų gyvulių oda turi savas specifikas. Todėl ieškant minkštų ir elastingų dirbinių, galima rinktis veršio, ševro, laikos, safjanos, zomšos ir kt. odą. Tačiau jei mėgstate kaitesnę ir grubesnę, tinkamiausi pasirinkimai, tai šagrenės oda. Žinoma šios žaliavos gali būti naudojamos ne tik aprangos, ar avalynės srityse, bet ir muzikos instrumentų, papuošalų bei knygų viršelių gamybai. Juk senais laikais dauguma rankraščių buvo įvelkami, būtent į tikros odos viršelius.

Odos dirbiniai, buvo taikomi net ir indų( vandens nešyklės) gamyboje, o 20 amžiaus siurrealizmo menininkė Meret Oppenheim Niujorko MoMa muziejuje netgi pristatė odos ir kailio servizą kaip meno kūrinį. Plačiausiai odos dirbinius gamino senosios Rytų civilizacijos, žydai bei egiptiečiai. Romos imperijoje odininkystė tapo vienu iš svarbiausių amatų. Vis tik rytuose odininkystė vystėsi sparčiau nei Europoje. Auganti odos pramonė ir industrija pradėjo formuoti 18 a.vid. Tuo metu Europoje buvo pastatyti pirmieji odos fabrikai. Pagrindinės Europos šalys konkuravusios odos dirbinių rinkoje buvo Prancūzija, Vokietija ir Anglija. Vis tik JAV neatsiliko nuo europietiškos odos kultūros ir pradėjo apdirbinėti krokodilo odą. Kiek kitokia odos alternatyva, buvo taikoma šaltesniuose žuvininkystės kraštuose. Kanadiečiai, Danai, Norvegai ir Japonai apdirbinėjo ne tradicinę gyvulių, bet žuvų odą ir iš jos gamino aprangos aksesuarus, tokius kaip pirštinės, avalynė, diržai.

Odos dirbinai dar ir dabar yra neatsiejama šiuolaikinio garderobo dalis. Tokios šalys kaip Italija, Ispanija, Prancūzija, Kanada, Korėja, Kinija ir Turkija šiuo metu konkuruoja odos pramonės rinkoje. Vis tik odos mėgėjai, vertina kokybiška ir tvirtą itališką odą. Nors odos gaminiai pardavinėjami dėl komercinių tikslų, šiuo metu menininkai grįžta prie šios žaliavos, kaip puikios materijos kurti meną. Odadirbiai dabar nėra tik amatininkai, bet ir profesionalūs menininkai.